- leidikas
- leidìkas, -ė smob. (2) 1. K kas duoda sutikimą. 2. Pc kas leidžia (javus) į mašiną: Ryt kulsim, o leidìko neturim Mrj. Te[n] leidìkų tiek i tiek yra Bsg. 3. kas tekina, bėgina: Tie leidikai papylė tą smalą po bažnyčios durimi (ps.) Krn. Vyno leidikas R317. 4. eikvotojas: Piningų leidikas tas tuščiu (tuščiomis) parejo ir iš Amerikos Kal. 5. Krz114, Lex50, R, K kas leidžia, plukdo sielius. 6. Sut jūrininkas, laivininkas. 7. L394 žr. leidėjas 2. 8. L kas perveža, perkelia (pvz., valtimi). \ leidikas; išleidikas
Dictionary of the Lithuanian Language.